Literatūros pamokos

I VARIANTAS - įžanginė literatūros pamoka. Pamokos tikslas - žadinti moksleivių susidomėjimą savo gimtojo krašto kultūra, pagarbą jos kūrėjams. Akcentuojamas kultūros testinumas: žymiausių rašytojų atminimą įamžina vėlesnių laikų menininkai, o mes, matydami, vertindami, o vėliau ir patys aplankydami tuos paminklus, tampame kultūros tesėjais. Užduotis klasei - įsiminti labiausiai patikusį paminklą po pamokų - savarankiškai jį pažiūrėti ir parašyti rašinėlį.

II VARIANTAS - paminklai - iliustracija įžanginėms pamokoms supažindinant su vieno ar kito rašytojo kūryba. Jei paminklų vienam rašytojui yra daugiau - juos lyginame, akcentuodami skulptorių požiūrio į rašytoją ir kūrybinės prigimties savitumą.

III VARIANTAS - viso klasės kurso ar konkretaus literatūros raidos laikotarpio apibendrinimas. Galima pasirinkti įvarius metodus: iš anksto pasiruoše mokiniai plačiau pasakoja apie rašytoją, skulptūrą ir skulptorių; pasakojama pasiruošus namie arba iš anksto nežinant, apie ką reikės kalbėti pamokos metu. Tokiu atveju pamoka įgis apklausos charakterį: bus tikrinamos literatūros žinios ir kalbėjimo įgūdžiai.

IV VARIANTAS - tikslinio kurso pagrindas. Programos puslapiuose paminklai pateikiami abėcėline geografinių pavadinimų eile, tikslinio kurso pamokose laikomasi literatūros raidos.

Analizės pagrindas - žemiau pateikiami klausimai. Didžiąją atsakymų dalį galima rasti programoje. Nemaža žinių apie skulptūrą yra leidinyje "Skulptūra 1975-1990" (Aidai, 1997). Renkantis šitą variantą.daugiau dėmesio reikės skirti dailininkams ir pasakoti apie jų kūrybinį kelią.

Lietuvių literatūros pamoka XI klasėje

MOTIEJUS VALANČIUS IR VARNIAI (integruota geografijos, istorijos, literatūros pamoka)

Pamokos situacija: jau aptarta lietuvių literatūros raida XIX a. pirmoje pusėje, 2001 metų vasario mėnesį paminėtos Motiejaus Valančiaus gimimo 200-osios metinės. Varniuose atstatytas M,.Valančiaus paminklas, iškilo įspūdingas paminklas M.Giedraičiui ir M.Daukšai, tikėsimės, kad netrukus pradės veikti muziejus buvusiuose seminarijos rūmuose.

Tikslai:
M.Valančiaus gyvenimas ir veikla- literatūra. Žemaitijos geografija. Mažų miestelių raidos bruožai - istorija, asmenybių įtaka vietovės istorijai.
Kai nemaža mūsų mokinių veržiasi į didžiuosius Vakarų miestus, mokykime pažinti mažų Lietuvos miestelių žavesį, papasakokime, ką gali pasiekti darbštus, savo kraštui atsidaves žmogus,- ugdykime Lietuvos pilietį.
Mokykime sieti skirtingus mokomuosius dalykus, suvokti įvairių kultūros sričių bendrumą, lavinkime kalbą.
Pamokos tipas mišrus.

Priemonės:
Kompiuterinė programa: puslapiai apie Nasrėnus ir Varnius, Kauno katedra, kur palaidotas M.Valančius, M.Valančiaus portretas, Lietuvos žemėlapis, kūriniu, parodėlė, K.Sajos "Žemaičių piemuo", V.Merkio monografija "Motiejus Valančius" ("Mintis". Vilnius, 1999). Būtina perskaityti ir aptarti dedikaciją!

Pamokos eiga:
Iš anksto pasiruoše mokiniai pasakoja apie vietove, kurioje įsikūrė Varniai, rodo viską žemėlapyje, antra potemė - Varnių istorija - tekstas iš programos puslapio. Taip pat iš anksto pasiruoše mokiniai pasakoja apie didžiųjų žmonių, gyvenusių Varniuose, nuopelnus mūsų literatūrai. Apie M.Giedraitį ir M.Daukšos atvykimą į Varnius pasiskaitome programos puslapyje, "stebime ir analizuojame skulptoriaus A.Sakalausko sukurtą paminklą. Mokytoja pratesia pasakojimą apie Giedraičių dinastiją. Tai gali padaryti ir istorija besidomintis mokinys. Rodomas programos puslapis su kitu paminklu - M.Valančiui, skaitoma jo istorija. Daile išmanantis mokinys gali paminklą analizuoti detaliau, susiedamas su bendrosiomis laikmečio tradicijomis. Pagal jau minėtą monografiją pasakojama apie M.Valančiaus veiklą Varniuose, akcentuojant, kaip nedideli miesteliai tampa kultūros centrais. Po to kalbame apie rašytojo kilme, skaitome programos puslapį, kur demonstruojamas V.Majoro kūrinys. Iš anksto pasiruošes mokinys rodo Palangos Juzės kelione po Žemaitiją. Mokytojos komentaras - apie vyskupo keliones po savo vyskupiją, žmonių meile ir pagarbą Jam.
Apibendrindami dar kartą primename V.Merkio dedikaciją ir pasakojame apie tolimų M.Valančiaus giminaičių klaipėdiečių Vytauto ir Valdemaro Vaičekauskų (tėvo ir sūnaus) įsteigtą Motiejaus Valančiaus kultūros centro Labdaros ir paramos fondą, akcentuojame kartų ryšio grožį bei reikšme tautos kultūrai.
Namų užduotis - apmąstyti įvairių meno ir mokslo sričių ryšį ir pasiruošti papasakoti ir pratesti labiausiai patikusią pamokos mintį.

Kalba

Kitų kalbos pamokų tikslai - kalbos turtinimas, kalbėjimo įgūdžių įtvirtinimas, funkcinių stilių analizė.
Šiose pamokosepirmiausia reikės prisiminti anksčiau rašytą žodyną. Galima vesti paprastą kalbos turtinimo pamoką, akcentuojant tik reikalavimą pasakojant apie paminklus vartoti dailės terminus. Ši pamoka bus kartu ir literatūros kartojimas, todėl panašaus pobūdžio pamoką galima vesti bet kurioje klasėje.
Susipažinus su funkciniais stiliais, galima mokiniams skirti tokią namų užduotį: peržiūrėjus programą pasirinkti labiausiai patikusį paminklą ir pasiruošti pasakoti apie jį moksliniu, publicistiniu ir beletristiniu stiliumi. Jei mokytojui atrodo, jog vienam mokiniui ta užduotis per sunki, skirkime ją trims. Iš anksto pasakomi privalomi pasakojimo turinio akcentai: supažindinimas su rašytoju, vietovės, kur yra paminklas, istorija, paminklo analizė. Paminklas projektuojamas į didįjį ekraną, matomą visos klasės. Iš mokinių sudaroma vertinimo komisija, aptariama balsų sistema: už literatūros, geografijos, istorijos žinias, sugebėjimą kalbėti vienu ar kitu stiliumi, pasakojimo sklandumą, intonaciją... Sumuojami rezultatai.

Žvilgsnis į kalbos istoriją

Interneto svetainė "Literatūros ir dailės paminklai Lietuvos žemėlapyje" įgalina nuo literatūros pereiti prie kalbos, o nuo kalbos prie geografijos, - joje galima rasti įdomių tuos dalykus jungiančių faktų:
A. Baranauskas - Anykščiai - Anykštos upė,
M.Valančius - Varniai - Varnės upė,
A. Strazdas - Kamajai - Kamajų ežeras,
J.Basanavičius -Vilkaviškis- Vilkaujos upė...
Upės ir ežerai padovanojo savo vardus miestams, nes būsimieji kaimų ir miestų gyventojai pirmiausia ieškojo patogios vietos prie vandens, kad pradėtų statytis namus...
Pasiūlykime pasižiūrėti į detalų Lietuvos žemėlapį, kur yra kiti paminėti miestai ir kaip jie vadinami:
Panevėžys - prie Nevėžio,
Vilnius - prie Vilnelės ir Neries,
Švėkšna - prie Svėkšnalės,
Savo išvadas galime pasitikrinti A.Vanago knygoje "Lietuvos miestų vardai" (Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1966).
Yra ir kitos kilmės vietovardžių:
Kaunas - iš asmenvardžio,
Mažeikiai - asmenvardinės kilmės,
Kuršėnai - iŠ "kuršis" - kuršių genties žmogus,
Tauragė: tauras ir ragas - kampas, vieta.
Miestų ir kaimų vardų kilmė - labai įdomi tema, kurią galima plėsti įvairiomis kryptimis: Švėkšna, Švėkšnalė - tarmės atspindžiai, Kuršėnai, kuršis - baltų genčių istorija. Juk kartais užtenka vieno faktelio, kad pažadintume žingeidumo kibirkštėles.
Kalbą susiejame su geografija. Glaustuose tekstuose apie miestelių istoriją yra žinių apie jų augimo ir staigaus suklestėjimo priežastis - dažniausiai tai geležinkelis; minimi vandenys: upės, ežerai. Žemesnėms klasėms programa padės susidomėti žemėlapiu: vietovė paženklinta meno kūriniu. Apklausa: mokiniai, sėdintys prie kompiuterių, apibūdina vietove, raiškiai skaitydami tekstą, atsakinėjantis tą miestą suranda žemėlapyje.

Į viršų